Sveiki, cinema.lt lankytojai,
Rudeniški orai, lietūs ir šaltukas dar nereiškia, kad visi smagumai baigėsi. Tereikia šiek tiek šiltų rūbų, kantrybės, ryžto ignoruoti žiniasklaidos pateikiamą informaciją apie nuolatos blogėjantį gyvenimą ir optimizmo, leisiančio net pilkoje dienoje rasti dėmesio vertų dalykų. Kartais reikia sau leisti atsipalaiduoti ir nueiti į kiną – dvi valandos tamsioje kino salėje prieš bėgančius vaizdus gali prablaškyti net ir didžiausią niurzgą – tereikia mokėti pasirinkti. Šios savaitės kino apžvalga draugiškai patars, kokius filmus šią savaitę turtų pasižiūrėti realistai, optimistai ir pesimistai.
Realistai matyt pasakys, kad tikrovė gali būti spalvingesnė nei fantazija – tai bandys įrodyti šeštasis Vilniaus Dokumentinių filmų festivalis, spalio 9-18 dienomis kviečiantis į susitikimus su tikrove. Pagrindinėje festivalio programoje rodomi 2008-2009 metais sukurti filmai, tarp kurių ir puikiai kino mėgėjams žinoma juosta „Matadoras“ ir antiglobalistinė R. Murray dokumentika filme „Horizonto pabaiga“ ir izreaelio režisieriaus N. Baratzo papasakota istorija apie budistų vienuolio gyvenimo misiją filme „Vaikas buda“. Spalvingą pagrindinę programą papildys rusų režisieriaus Sergejaus Dvorcevojaus, vaidybinio filmo „Tiulpan“ autoriaus, dokumentinių filmų programa. Tikrovės, politikos ir istorijos santykį primins specialioji „Berlyno sienos“ programa, kurioje šeši filmai skirtingai atspindintys pasaulį dalinusios sienos griuvimą ir iš to kilusius politinius pokyčius. Lietuviško kino gerbėjams – speciali programa „Lūžio karta lietuvių dokumentikoje. 1989-1994“ ir visiems puikiai žinomų kino kūrėjų Š. Barto, A. Matelio, A. Stonio, A. Maceinos, A. Jevdokimovo filmai. Tikriems realistams šis festivalis turėtų būti tikrai įdomus, tačiau vertų dėmesio filmų gali rasti visi.
Optimizmo nestokojantiems nebaisios ir apokaliptinės ateities vizijos ar žmonių surogatų apgyvendintas pasaulis. Trileris „Svetimas kūnas“ su Bruce Willis balansuoja tarp mokslinės fantastikos filmo ir detektyvinės istorijos – ateityje įvykusi žmogžudystė net ir tiriama pažangiais metodais niekaip neišsprendžiama, todėl pasitelkiami seni geri tradiciniai tyrimo metodai, kurie, pasirodo, yra ir labai pavojingi. Filmą verta pagirti už tai, kad įtampa nuosekliai kyla ir yra išlaikoma iki galo, paliekant žiūrovus spėlioti, kas yra žudikas, o kas – tik auka. Vis dėlto, akiai ir širdžiai malonesnė yra animacija apokalipsė filme „Devintasis“, kur pasaulį nuo mašinų valdžios bando gelbėti devynios skudurinės lėlės, kurių kiekviena turi paslaptingų galių.
Pagaliau aptarsime ir tuos filmus, kurie net ir didžiausiems pesimistams padės įžvelgti šviesiąją pusę. Graži ir šilta istorija „Džiulė ir Džiulija“ pasakoja apie pašaukimo paieškas, apie bandymą rasti savo vietą po saule ir tai, kad maisto gaminimas nėra tik prievolė, o gyvenimo būdas. Talentingos kulinarės knyga tampa gyvenimo vadovu jaunai merginai, kuri nesugeba prisitaikyti prie skubančio ir karjeros siekiančio didmiesčio reikalavimų. Netikėtas posūkis jos gyvenime – sprendimas per metus išbandyti beveik šešis šimtus receptų. Gaminimas pamažu tampa atgaiva ir sielai, ir kūnui, o žiūrovai pamato puikų įrodymą, kad gyvenimo džiaugsmą galime sukurti savo rankomis. Arba sunku ir pasiaukojančiu darbu, kaip moko juosta „Tapti žvaigžde“ ir kviečianti savo talentus pirmiausia ištobulinti, o tik vėliau demonstruoti įvairiuose televizijos projektuose.
Realizmas, pesimistinės prognozės ir optimistiniai tikslai susijungia juostoje „Kelionė į vandenyno gelmes 3D“ - neįtikėtino grožio kelionė po vandenyno gelmes kartu su jūrų vėžliais, įvairiomis žuvimis ir keistais jūros augalais. Svarbiausia, kad tai - pasiplaukiojimas nė nesušlampant.
Geros savaitės su kinu.