Sveiki, cinema.lt skaitytojai! Praeitą kartą atkreipiau jūsų dėmesį į dviejų ryškių autorinio kino asmenybių darbus. Šią savaitę kino teatrų repertuaras kiek įvairesnis, nors tik nedaugelis filmų gali prilygti rodytiems prieš savaitę. „Skalvijos“ kino teatre vyks „Izraelio kino dienos“, „Forum Cinemas Vingis“ visus „Gelbstint eilinį Rajaną“ ar „Jūros periodo parkas“. Tad visai nenuostabu, kad jis ėmėsi būtent fantastikos žanro. „Eragonas“ yra to paties pavadinimo Christopherio Paolinio knygos ekranizacija. Filmas nukelia į gūdžiose giriose skendintį fantastinį elfų, drakonų ir karžygių pasaulį. Žinoma, kad tokiame filme svarbiausia yra specialieji efektai ir kuriamo fantastinio pasaulio vientisumas, stiliaus darnumas, o su šiomis užduotimis režisierius susitvarkė tikrai neblogai. Taip pat malonu matyti ir gerai surinktą aktorių komandą: vieną iš sėkmingiausiai užsienyje besifilmuojančių britų Robertą Carlyleą, Jeremy Ironsą ir, žinoma, Johną Malkovichių. Viso to rezultatas – tikrai stiprus, tačiau per daug neišsiskiriantis fantastinis filmas.
Baigdamas kaip visada noriu priminti šį tą iš kino istorijos. Ketvirtadienį Ozo kino salėje bus rodomas Michelangelo Antonionio „Zabriskie Point“. Trumpai nupasakoti Antonionio stilių labai sudėtinga. Šio „italų naujosios bangos“ režisieriaus filmuose į pirmą vietą iškyla vaizdais kuriama nuotaika: tekstas ir pasakojimas lieka nuošalyje, personažų elgesys aiškiai nemotyvuojamas, tačiau ne dėl to, kad režisierius negalėtų to padaryti, o dėl to, kad motyvai atrodo per daug dirbtini, nustumiantys į šalį tai, kas svarbiausia – žmogaus būseną. Antonionio filmuose sąmoningai vengiama siužetinio aiškumo, užbaigtumo, ekrane matome objektyvų vaizdą, santykiai tarp objektų nėra apibrėžiami, nėra vienijančios struktūros, objektai ir įvykiai yra vienodai detaliai fiksuojami, nepabrėžiant tų, kurie gali turėti reikšmės loginei pasakojimo eigai, išskirtinumo. Žiūrovas paliekamas abejonėse, užuot gavęs užbaigtą ir įprasmintą istoriją, jam yra perteikiama tik nuotaika: svetimumas, neužtikrintumas, dvejonė... Būtent šiuos bruožus perėmė kultinis amerikiečių nepriklausomo kino režisierius Jimas Jarmushas, visada pabrėžiantis, kad įkvėpimo sėmėsi iš šio italų meistro kūrybos. „Zabriskie Point“ yra vienintelis Antonionio filmas sukurtas Amerikoje, vienoje iš didžiausių kino studijų „Metro Goldwin Mayer“. Skritingai nei dauguma Europos autorinio kino meistrų, Antonionis niekada nevengė sąlyčio su populiariąja kultūra. „Zabriskie Point“ garso takelį įrašė grupė „Pink Floyd“, o pats filmas buvo brangiausias kelių metų studijos projektas. Sunku ką nors pasakyti apie siužetą, nes jis tiesiog nėra svarbus. Filmas artimas „kelio filmo“ žanrui: kairiųjų pažiūrų jaunuolis niekieno nepastebėtas maišto universitete metu nušauna policininką ir bėga nežinia kur bei nežinia nuo ko. Filmas nejučia spinduliuoja hipių idėjomis, aiškia juntama susvetimėjimo modernioje kultūroje kritika. „Zabriskie Point“, kaip ir dauguma vėlyvesnių režisieriaus filmų, susilaukė nemažai kritiškų vertinimų iš tų, kurie labiausiai vertino ankstyvuosius Antonionio filmus ir nenorėjo įžvelgti, kad naujieji filmai buvo savotiškas stiliaus išgryninimas, dar vienas žingsnis vizualinio abstraktumo, subtilaus nuotaikos ir žmogaus vietos pasaulyje perteikimo link. „Zabriskie Point“ yra vienas vaizdingiausių Antonionio, visada kalbėjusio vaizdu, o ne žodžiais, filmų. Tai taip pat ir vienas iš labiausiai mano pamiltų filmų. Tad man nelieka nieko kito, tik rekomenduoti būtinai jį pasižiūrėti.
Gerų įspūdžių!
Linas Jusionis www.cinema.lt informacija
7.9
86
97%
