„Memento“). Daugiausia JAV gyvuojantis kino žanras bando atkurti klasikinio noir (5-6 praėjusio amžiaus dešimtmetis) temas. Populiariausi žanro herojai – likimo mėtyti policininkai, klastingi nusikaltėliai, vienišos femme fatalle tipo moterys. Istorijos vyksta tamsiose didmiesčių gatvėse, triukšminguose striptizo baruose ir purvinuose viešbučiuose. Bene vieninteliai santykių tarp žmonių tipai pripažįstami tokiuose pasakojimuose – tai aistringa ir nelaiminga meilė bei besaikis smurtas.
Žanrui būdingas ir tam tikras moralizavimas, kuris gana ryškus „Nuodėmių mieste“. Smurtas ir dažniausiai labai žema pagrindinių istorijos herojų moralė yra nulemta negailestingų aplinkybių. Taip policininkas Hartiganas žiauriai sužaloja nusikaltėlį, besikėsinantį į jaunos mergaitės gyvybę, nes pirmasis yra miesto valdytojo sūnus ir neįmanoma tikėtis, kad, pakliuvęs į teismo rankas, jis susilauks pelnytos bausmės. Marvas keršija ir žiauriai nužudo žmones, kurie kalti dėl jo mylimos moters mirties. Dvaitas įsipainioja į žudynes, bet tik norėdamas padėti Šeli, kurią muša jos vyras. Visi trys herojai nėra „angelai“, bet, palyginti su aplinka, jie atrodo doriausi veikėjai. Nors jų poelgiai dažnai „blogi“, bet motyvai, skatinantys tuos poelgius, yra „geri“.
„Nuodėmių miesto“ užburiančio stiliaus, įtraukiančio siužeto ir „atvirkščios moralės“ mišinys sukuria labai įdomų reginį ir ne tik suteikia gerą pramogą, bet paskatina susimąstyti apie komiksų žanro galimybes kine. Filmas įdomus savo moralinėmis implikacijomis. Jau ne vienas kino kritikas, o ir šiaip apžvalgininkas pasmerkė filmą dėl gausaus smurto ir blogio heroizavimo. Tokie didaktiniai vertinimai akivaizdžiai „prašauna pro šalį“, nes filmui perša aiškias moralines „pertvaras“, kur tokių tikrai neturėtų būti. Juk šio pasakojimo intriga - supainiotas gėris ir blogis bei savotiškas jų „išpainiojimas“, kai herojų išteisina geri jo poelgių motyvai. Išeina tokie „mūsų laikų antiherojai“.
Įdomu palyginti „Nuodėmių miestą“ su tokiais „teisingais“ filmais, kaip „Žvaigždžių karai“ ar „Žiedų valdovo“ trilogija. Pastarąjį dar išgelbėjo vaizduotę įaudrinanti scenografija, o paskutinio „Žvaigždžių karų“ filmo didaktinis moralizavimas aiškiai jam „pakišo koją“. Kyla klausimas, ar „Nuodėmių miestas“ – tai ne šiaip „blogiukų istorijos“, o ryškus liudijimas to, kad mūsų laikų populiariojoje kultūroje toks iškreiptas moralizavimas yra daug gyvybingesnis nei tiesioginė didaktika. Galbūt būtent čia susiranda prieglobstį pastarosios puolimo išsekintas bet vis nemirštantis žmogaus noras kelti klausimą apie gėrio ir blogio ribas.
Bernardinai.lt
7.6
60%
72
