Išskirtinė prancūzų animacijos programa festivalyje „Tindirindis“

Šiais metais Prancūzų kultūros centras mielai bendradarbiauja su 4-uoju Tarptautiniu animacinių filmų festivaliu “Tindirindis 2006”. Lietuvos sostinės žiūrovams suteikta galimybė pažiūrėti prancūzų klasikinės pieštinės animacijos septynių režisierių 15 filmų valandinę programą, kuri bus parodyta Prancūzų kultūros centro kino salėje spalio 20 d. 14.30 ir 17 val.

Tarp 7 autorių yra garsaus animacijos kūrėjo Federico Vitali (g. 1960) filmai “Guano” (1988-1989, 1991) 6 min ir 1 min – kvaili baidyklių nuotykiai, “Egiptietiškas stebuklas” (1987) 2 min – Egipto piramidėje turistas pameta pinigėlį, kurio tik ir reikėjo, kad atgiję hieroglifai, anubiai ir mumijos pasilinksmintų, “Meškiukas Tedis” (1995) 3.5 min – moralas, kad jei manot, jog gyvuliukai yra blogi, reikėtų žvilgtelti į žmogų, “Žudikai” (1986) 2 min – senelis ir senelė valgo vakarienę neįtardami, kad už lango keistos būtybės daro baisius nusikaltimus, o kas gi bus paskutinė auka? Pasaulyje F.Vitali išgarsėjo savo animaciniais TV filmų serialais su itin parodijuotu humoro jausmu.

Taip pat prancūzų animacinių filmų programoje bus parodyti Bernardo Palacios (g.1947) “Dramblio kaulo bokštas” (1971) 3,4 min. – tapytojas savo “dramblio kaulo bokšte” nemato jį supančių keistenybių, “Aukštoji sniego šalis” (1990) - 10 min - vienišo geometro trobelėje Himalajų kalnuose įsikuria keistas padaras tuo metu, kai kinų ekspedicija atvyksta į Tibetą sučiupti jetį. B.Palacio ir Gilles Burgard “Pieštuko smaigalio improvizacijos” (1986) 3 min – trumputės pieštinės istorijos. G.Burgard (g. 1953) “Pragariška sloga” (1988) 1 min – Paryžiaus metro traukinyje viena iš daugelio bjaurių situacijų, kai vyriškis sunkiai sloguoja greta pagyvenusios ponios, “Užkeiktas ratas” (1991) 13 min – trumpos istorijos apie nesąmonių situacijas. Jean Franois Laguionie (g.1939) “Aktorius” (1975) 6 min – jaunas aktorius grimuojasi senu vyru, tačiau koks po šia kauke yra tikrasis jo veidas? Henri Heidsieck (g.1947) “85° pietų platumos” 2,3 min – neaprėpiamoje ašigalio platybėje žmogus siekia rasti susikirtimo tašką. Nicole Dufour (g.1949) “Baltosios naktys” 8 min – ką slepia jauna moteris už savo veido, kurį visi gerai pažįsta? Claude Luyet (g.1948) “Rikošetas” 6 min – Rikošetas niekaip negali miegodamas pabaigti savo sapno, nes jam vis kas nors sutrukdo. Sandra Santos filmukas “Belle” 2 min – moteris nori sulieknėti dėl savo mylimojo.

Ši Prancūzų kultūros centro Vilniuje specialiai festivaliui “Tindirindis” atsiųsta programa - tai papildomas prieskonis prie festivalio eksperimentinių ir naujomis technikomis sukurtų filmų. Abu seansai spalio 20 d. yra atviri visuomenei.

Federico Vitali gimė 1960 Perpignane, Prancūzijoje (nepaisant jo itališko vardo) ir iki šiol čia gyvena ir dirba. Studijavo vaizduojamuosius menus Perpignane, nuo tada susižavėjo animaciniais piešiniais. Šiuo metu dirba savo namų studijoje “Valgyk pas Džo” (Eat at Joe’s). Tarp jo darbų - eksperimentiniai trumpi filmai, komerciniai ir TV programos apie animaciją (“Animacijos naktis” kanale Arte, “Trashorama” drauge su Billu Plymptonu apie nepriklausomą Amerikos animaciją). Federico Vitali ypatingas humoro jausmas tapo plačiai žinomas pasaulyje po jo 50-ties epizodų (po 30 sek.) “Guano” (1989-1992). Serijose, kurias rodė per Canal +, baisūs ir kartu malonūs charakteriai patiria pačius kvailiausius nuotykius, kokius tik galima įsivaizduoti. Savo animuotą bestiariją Vitali dar išplėtė serialu “Lava-Laval” (1995), kur gyvuliai, ūkininkai ir nežemiški padarai impulsyviai maišosi vienas su kitu keistame kaimo gyvenime. Tai tarytum tam tikra mūsų pačių tikrovės alegorija. Nuo 2004 m. Vitali dirba prie tekstinio ir grafinio scenarijaus naujam TV serialui “Farmer farm farm”, taip pat tęsia kūrimą vaidybinio animacinio filmo “Ouaaahhll”, kurį jis parašė su J.Vittiello. Iš esmės Federico Vitali kūrybinis darbas yra gryna pramoga pačioje geriausioje anarchinės animacijos tradicijoje, su puikiu parodijos jausmu ir geru humoru.

Bernard Palacios arba Bernardas, kuris “piešia mažus paveikslėlius, nes turi mažą stalelį”, gimė 1947 m. Annecy (galima pajuokauti, kad visai neatsitiktinai tapo animacinių filmų kūrėju, nes čia pat gali gauti labiausiai prestižinį Annecy festivalio prizą). Baigęs studijas Annecy meno mokykloje, ten dar mokytojavo 10 metų, kol atrado animacijos filmus. Bendradarbiauja su studija La Fabrique, yra steigėjas animacinių filmų festivalio “Žaliasis driežas”, kuris vyksta kasmet nuo 2001 m. Saint Laurent le Minier.

Nicole Dufour gimė 1949 Lense. Po studijų Meno mokykloje Grenoblyje ji moko piešimo Annecy, kur sukūrė savo pirmuosius du filmus 1971 ir 1973 m. studijoje AAA (Annecy animacijos ateljė).

Gilles Burgard gimė 1953 m. Po įvairios studijų veiklos ir laisvalaikio jis 1980-1981 m. pradėjo studijuoti animaciją, o 1986-1987 m. drauge su Bernardu Palacios sukūrė 200 trumpučių pieštinių filmukų seriją po 8-15 sek. Nuo 1988 m. po muzikinio klipo “Herpes Blue” jis sukūrė elektroninės tapybos sistemos seriją “Loops infernal”, kurio “muzikinių mikrofonų kafkiškoms temoms” pirmasis pavadinimas buvo “Pragaro šaltis”. Annecy festivalyje už prarasto laiko paieškas buvo nominuotas “Madame wee” prizui.

Jean Francois Laguione gimė 1939 m. spalio 4 d. Jo lemtingą posūkį nuo domėjimosi grafika ir teatru į animacijos kūrybą paskatino susitikimas su Paul Grimault. “Multiplikacinių filmų kūrimas leidžia sujungti draugėn visas išraiškos priemones, kurias turbūt kitas norėtų vystyti kiekvieną atskirai. Pirmiausia – rašymas, tada – piešimas. Man didžiausias malonumas yra daryti paruošiamuosius eskizus. Ir galiausiai – teatras, su scena ir apšvietimu...”. 1979-aisiais jis įkūrė savo studiją “Fabrikas”.

Henri Heidsieck gimė 1947 m. Reimse. Baigė šio miesto vaizduojamųjų menų mokyklą. 1973-iaisiais pradėjo kurti animacijos filmus, bendradarbiavo su Bernardu Germain, kurdamas du pastarojo pilnametražius filmus ir iliustravo šio autoriaus tekstus “Himalajų tarpekliai” (1981). 1981-1984 m. bendradarbiavo su J.-F.Laguionie, kuriant šio pilnametražį filmą. Tuo pačiu metu jis sukūrė serialą vaikams “Mėlynas namas” ir 8 trumpus filmukus, iš kurių trys dalyvavo Annecy konkursinėje programoje 1977, 1985 ir 1987 m.

Claude Luyet gimė 1948 m. Ženevoje. Studijavo grafinį dizainą, įkūrė studiją GDS. Nuo 1973-iųjų yra nepriklausomas menininkas. Jo filmografijoje yra septyni garsūs filmai: “Ricochet” (1973), “Marche noir” (1977), “Question d’optiques” (1986), “Academy leader variation” (1987), “Le carre du Lumiere” (1992), “Robert Creep” (1994), “Rush” (2004).

Bernardinai.lt informacija