„Filmo siužete nėra aistrų. V.Juknaitės kūryba laikoma artima japonų haiku stilistikai. Japonų kultūroje viskas vyksta tarsi viduje ...“ - Janina Lapinskaitė.
Sukurtas pagal populiarios lietuvių rašytojos Vandos Juknaitės apysaką, filmas pasakoja jaunos šeimos dramą.
Filmo centre – nepaprastai vieniša provincijos miestelyje gyvenanti moteris. Antrojo vaiko gimimas, sunki kūdikio liga, iš mylimo žmogaus sklindantis šaltis jaunos moters kasdienybę pripildo nerimo, baimės ir laukimo. Prasideda irzlus blaškymasis, „nešvarūs“ vizitai pas gydytoją, keisti pasivažinėjimai naktį, ašaros, tabletės...
Vyras negali suprasti ir pateisinti tos psichologinės būsenos, jo manymu, ardančios šeimos ramybę. Stiprėjanti įtampa skaudžiai atsiliepia septynmetės dukros gyvenime – tyrą vaiko veidą sukaustęs liūdesys, ryškėja savotiškos agresijos ženklai, nuolat kyla keisti egzistenciniai klausimai.
Neišvengiamai artėja šių santykių atomazga, ją paspartina pasiklydusi šuniukų besilaukianti kalė ir įvykdytas nusikaltimas.
„Rašau mažai. Rašymas man yra tik būdas suprasti. Daug metų bandžiau pasakyti apie motinystę. Kas ji yra, ne iš išorės, bet iš vidaus. Labai nustebau, kad beveik niekas apie tai nėra kalbėjęs.“ - Vanda Juknaitė.