Fantastinio Narnijos pasaulio kūrėjas C. S. Lewisas labai mėgo klausytis pagal jo knygas sukurtų radijo spektaklių, tačiau griežtai prieštaravo, kad kino ar televizijos ekrane jo nepaprastus veikėjus ir ypač gyvūnus vaidintų aktoriai. Iki šiol yra išlikęs 1963 m. C. S. Lewiso rašytas tekstas, kuriame rašoma, kad jis „visiškai nepritaria bet kokiems bandymams sukurti žmogiškus gyvūnus filme“. Jo manymu, ankstesni bandymai tai padaryti buvo „vulgarūs ir košmariški“. Išvydęs, kad vieną iš pagrindinių jo knygos personažų, išmintingą Narnijos valdovą liūtą Aslaną, vaidino žmogus, jis pasakė: „Man tai atrodo šventvagiška“. Nepaprastai populiarių knygų autorius buvo sulaukęs ir studijos „Walt Disney“ siūlymo pagal romanus sukurti animacinį filmą. Tačiau ir šis bandymas nepavyko.
Būtent dėl nepaprastų personažų ir fantastinio, į jokias ribas netelpančio Narnijos pasaulio C. S. Lewiso knygos nebuvo ekranizuotos, nors visame pasaulyje turėjo milijonus gerbėjų. Tik atsiradus ir stipriai patobulėjus kompiuterinei animacijai, režisierius A. Adamsonas ryžosi pabandyti perkelti rašytojo istorijas į kino ekraną, tuo pat neįžeisdamas jo atminimo.
„Šios knygos man buvo nepaprastai svarbios dar vaikystėje. Nerimavau, kad filme pirmoji knyga nebūtų pernelyg modernizuota, tačiau po kelių pokalbių sutikau režisuoti „Narnijos kronikas“, nes filmas pernelyg nenutolsta nuo knygos“, - pasakojo juostos režisierius.