Politinio trilerio „Narkotikų kelias“ scenarijų. Dar kurdamas „Narkotikų kelią“ Gaghanas susidomėjo machinacijomis, vykstančiomis pasaulinėje naftos pramonėje. Scenaristas susitikinėjo su Pentagono vadovais, tarp jų ir su žmonėmis, dirbančiais Amerikos kovos su narkotikais skyriuose. Dar tuomet Stephenas Gaghanas pradėjo pastebėti kai kurias įdomias paraleles tarp prekybos narkotikais ir pasaulinės naftos pramonės.
„Tuo metu Pentagone tas pats skyrius dirbo kovos su narkotikais ir kovos su terorizmu srityse“, sako Gaghanas. „Nejučiom aš pradėjau galvoti, kad galbūt didžiausia mūsų šalies priklausomybė yra priklausomybė nuo pigios užsienietiškos naftos.“
Kai filmo „Narkotikų kelias“ režisierius Stevenas Soderberghas ir aktorius bei prodiuseris George‘as Clooney pasiūlė Gaghanui perskaityti CŽV agento Roberto Baerio prisiminimų knygą „See No Evil“ ir pagalvoti apie galimą filmo scenarijų, šis iš karto suprato, jog tai puiki galimybė pasigilinti į jį senai dominančią temą. Knygoje pasakojama apie Roberto Baerio patirtį Vidurio Rytuose, kur nuo 1976 iki 1997 jis dirbo CŽV skyriaus vadovu. Stevenas Soderberghas sakė: „Stephenas Gaghanas man kartą yra sakęs, jog, jo nuomone, nafta yra svarbiausia pasaulio priklausomybė. Pamaniau, kad jis gali naujai pažvelgti į šitą temą ir vystyti ją toliau“.
Nors knyga buvo pirmasis „Sirijanos“ įkvėpimo šaltinis, filmo scenarijų vystyti toliau padėjo paties Roberto Baerio prisiminimai. George‘as Clooney sakė: „Knyga buvo nuostabi. Kuo daugiau mes ją skaitėme ir analizavome, tuo labiau supratome, kad už knygoje perteiktos istorijos slepiasi dar viena istorija, kurią gali papasakoti tik pats autorius. Matėme didžiulį potencialą filmui, kurį norėjome pastatyti 70-ųjų kino stiliumi, kuomet vyriausybės nesėkmės būdavo pateikiamos kaip mūsų visų nesėkmės, o ne tiesiog vienos partinės grupuotės klaidos.“
„Sirijanos“ režisierius Stephenas Gaghanas pasakojo, kad buvęs CŽV agentas Robertas Baeris jam labai padėjo perprasti pagrindinius Vidurio Rytuose ir naftos pramonėje veikiančio tinklo žaidėjus, kas jį įkvėpė papasakoti filmo istoriją per daugelį siužetinių linijų“. Prieš pradėdamas rašyti scenarijų, Gaghanas ištisus metus tyrinėjo vidinius JAV naftos pramonės veikimo procesus, o taip pat vyko į Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Italiją, Šveicariją, Libaną, Siriją, Dubajų ir Šiaurės Afriką kalbėti su žmonėmis, dirbančiais visose naftos pramonės grandinės lygmenyse.
Robertas Baeris pats lydėjo režisierių tiriamosiose kelionėse į Vidurio Rytus. Čia Baeris pradirbo 21-erius metus vadovaudamas žvalgams, todėl galėjo supažindinti Gaghaną su daugybe žmonių, dirbančių visose naftos pramonės srityse, tarp jų su prekiautojais nafta, CŽV agentais, ginklų prekeiviais ir net su Islamo judėjimo „Hezbollah“ lyderiu. Apie savo keliones scenaristas ir režisierius sakė: „Sutikau labai svetingų žmonių, su labai aiškiai išreikštom nuomonėm. Jei tą patį klausimą užduosi penkiems skirtingiems žmonėms, išgirsi penkias skirtingas istorijas – ir tai tikrai nebus pilna istorija. Tai buvo mano atspirties taškas pradedant pasakoti istoriją apie tai, kaip veikia visas tas slaptos ir nelegalios informacijos pasaulis.“
Pagrindinis filmo kūrėjų tikslas buvo papasakoti įtikinančią istoriją, kuri atspindėtų mūsų dabartinės situacijos painumą bei atskleistų skirtingus požiūrius, bet jokiu būdu neskelbtų kokios nors vienos tiesos. „Mes visai nenorime pamokslauti“, sako filmo aktorius ir prodiuseris George‘as Clooney. „Geriausiu atveju filmai gali inicijuoti diskusiją. Su „Sirijana“ mes norime inicijuoti diskusiją apie pasaulio priklausomybę nuo naftos, apie korupciją, apie CŽV veiklos efektyvumą ir dar daugybę dalykų.“
Nors „Sirijana“ yra labai realus terminas, vartojamas Vašingtono viršūnėse kalbant apie hipotetinius pokyčius Vidurio Rytuose, filme jis naudojamas daug abstrakčiau. Konceptualiai „Sirijana“ – klaidinanti svajonė pagal save perkurti pasaulio valstybes ir tautas - yra miražas. „Sirijanos“ pavadinimas galėtų tikti bet kuriam filmui, kuriame kalbama apie nevaldomas žmogaus ambicijas, puikybę ir fantazijas apie imperiją.