Vasario 14-ąją, Šv. Valentino dieną, „Skalvijos“ kino centras kviečia į prancūzišką meilės vakarą. Programoje - dvi meilės ilgesio ir atradimo istorijos „Nakties gražuolės“ (rež. René Clair, 1952) ir „Vyras ir moteris“ (rež. Claude Lelouch, 1966). Režisierius Claude Lelouch filme „Vyras ir moteris“ nesiekia tiksliai atskleisti vyro ir moters santykių esmės, tačiau plastiški kadrai, netikėti rakursai, kerintys vietovaizdžiai, žavingi aktoriai, karčiai saldaus romantiško ilgesio potekstė sukuria nepakartojamą visumą. Vyras (Jean-Louis Trintignant), profesionalas autolenktynininkas, ir aktorė (Anouk Aimee), susitinka mokykloje, kurią lanko jųdviejų vaikai, ir vienas kitą įsimyli. Meilė stiprėja, tačiau laikui bėgant abu herojai pajunta prisiminimų apie buvusią meilę galią... Geriausiai filmą apibūdintų toks palyginimas: „Tai dvi valandos MTV programų vidutinio amžiaus žmonėms, kuriems patinka prancūziškų filmų muzika.“ Dviejų “Oskarų” laureatas (vienas už geriausią užsienio filmą) „Vyras ir moteris“ ne kartą puikavosi topuose nemirtingos Franciso Lai muzikos dėka. Rene Clairo „Nakties gražuolės“ pasakoja apie nusivylusį muzikos mokytoją Klodą, kuris svajoja apie nuostabiąją istorijos Moterį, lydinčią jį per įvairias epochas ir padedančią pasijusti centrine istorinių įvykių figūra. Klodas keliauja per epochas - fin de siecle, prancūzų revoliucijos, karaliaus Liudviko laikus iki pačių ankstyvųjų, o įsivaizduojamos gražuolės (tarp kurių įžymiosios kino gražuolės - Martine Carol ir Gina Lollobrigida) renkasi draugėn suteikdamos malonumą ne tik pačiam Klodui, bet ir žiūrovams... Rene Clairas „Nakties gražuolėse“ atgaivina ankstyvųjų filmų stilių, kai personažai tarsi „išdainuoja“ savo tekstą. Tokie muzikiniai momentai, ir, žinoma, garsioji Ginos Lollobrigidos nuogybės scena ilgai nedavė ramybės anų laikų kino žiūrovams. Žymusis Rene Clairo filmas „Nakties gražuolės“ yra vieno karsiausių kino istorijoje D.W. Griffitho filmo „Nepakantumas“ parafrazė.
86%
7.6
72
