Tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis

Balandžio 15 – 21 dienomis Vilniuje, “Lietuvos” kino teatre vyks antrasis Tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis. Didžiojoje salėje jis pristatys naujus, įvairiuose festivaliuose premijuotus Europos režisierių filmus jaunai auditorijai. “Salėje 88” vyks lietuvių režisieriaus Raimundo Banionio filmų apie jaunimą retrospektyva. Festivalio filmus vertins dvi žiuri: vaikų ir kino profesionalų. Mokytojams bus surengtas seminaras "Vaikų kūrybiškumo ugdymas per filmų kūrimą".

Pernai “Skalvijos” kino centre vykęs pirmasis Vaikų ir jaunimo festivalis iš tiesų sudomino vilniečius moksleivius. Vyresnieji pareiškė, kad jiems “patinka filmai, kurių istorijos vyksta šalia. Atrodo, kiekvieną dieną tu galėtum dalyvauti tokioje istorijoje, ir tai gali pamatyti kino teatre”. Mažyliai įsisvajojo, kad toks festivalis “vyktų visus amžius ir visus metus. Kai bus pasaulio pabaiga, vistiek kad vyktų”. Šiemetinis festivalis “Lietuvos” kino teatre taip pat pristatys filmus skirtingo amžiaus vaikams ir jaunimui.

Švedų “Capricciosa” pasakoja apie septyniolikmetį, kurį užgriuvo šeimos priežiūros našta – jis tampa tėčiu ir mama savo sesei ir broliukui po to, kai jų visų mama miršta nuo vėžio, o tėvas ima gerti. Filmas dinamiškas, ties nė vienu įvykiu ar jausmu neužtrunkama ir ašaros žiūrovui nespaudžiamos. Atvirkščiai, nevengiama komiškų situacijų. Tai emocingiausias programos filmas, jis suteikia daug jėgų ir padrąsina spręsti savo problemas, o ne slėptis nuo jų.

Olandų filmo “Polleke” herojai jaunesni – jiems po vienuolika. Mergaitė Polleke iš iširusios olandų šeimos ir berniukas Mimoenas iš tradicinės, griežtų papročių marokiečių šeimos yra įsimylėję. Mimoeno šeima draudžia vaikams susitikinėti. Filmas skatina pamąstyti apie skirtingų religijų ir kultūrų susidūrimą, apie pagarbą tradicijoms ir pakantumą kitaip gyvenantiems. Tačiau, nuolat stebint Polleke tėvų blaškymąsi ir dėl to nesaugią mergaitės vakystę, gretinant marokiečių šeimos paklusnumą tradicijoms, kyla ir kitoks klausimas: ar pernelyg didelė papročių laisvė nenuskriaudžia pačių žmonių?

Jauniausiai publikai skiriami du filmai apie pašėlusias mergaites, kurios bando sutvarkyti suaugusių gyvenimą pagal savo supratimą. Tai suomių filmas “Seserys eina į mokyklą” ir latvių “Vandens bomba storam katinui”.

Žengiantiems į paauglystę bus įdomi dvylikamečio suomio Esko istorija, papasakota filme “Antrankių karalius”. Esko nutarė šokti į upę, kai pasijuto visiškai vienas šiame pasaulyje, apleistas ir šeimos, ir draugų. Belgų filmas “Mokslinė fantastika” supažindins su dešimtmečiu Andreasu, kuris nustatė, kad jo tėvai gali būti tikrų tikriausi ateiviai. Štai kokios išvados atsiveria vaikui, kurio tėvai nuolat užimti.

Subtilus ir šviesus vokiečių filmas “Muzikantės” papasakos apie trylikametes Marie ir Ingą, kurioms rūpi tas pats, kas ir jų bedraamžėms: kaip jos atrodo, kokie yra berniukai ir kokie mokytojai. Nuo kitų trylikamečių jos skiriasi tik tuo, kad yra aklos ir gyvena silpnaregių internate. Ar tai reiškia, kad jos nepatiria nuotykių? Anaiptol. Jos mėgsta muziką, ruošiasi dalyvauti televizijos konkurse, tik jų įvaizdis žurnalistams netinka. Užtat galima groti gatvėse, ir šitaip padėti emigrantui berniukui, kuris aklųjų internate slapstosi nuo tėvo.

Šilta ir sąmojinga šeimyninė komedija iš Izraelio “Laba diena, pone Šlomi” pasakoja apie šešiolikmetį, kuris moka palaikyti taiką savo chaotiškoje šeimoje. Jis laksto aplink senelį, brolį, seserį, mamą ir kartu nebegyvenantį tėtį, jis moka paguosti ir išklausyti kiekvieno jų fantazijas. Svarbiausia -- berniukas stengiasi visus pradžiuginti, gamindamas jų mėgstamiausius patiekalus. Besirūpindamas visais, šešiolikmetis visai nebeturi laiko sau pačiam. Tačiau mokytojas aptinka nepaprastą Šlomi kulinarinį talentą, ir pats Šlomi netrukus įsimyli iki ausų, o tai ir padeda vaikinui išsivaduoti iš drovumo. R. Banionio filmų retrospektyva pristatys keturis šio režisieriaus filmus: "Mano mažytė žmona" (1984), "Neatmenu tavo veido" (1988), "Vaikai iš "Amerikos" viešbučio" (1990) ir "Džiazas" (1992). Balandžio 18 dieną "Lietuvos" kino teatro "Salėje 88" vyks susitikimas su režisieriumi ir aktoriais. Raimundo Banionio filmai suteiks progą pamatyti, kaip gyventa nesenoje, bet šiandien jaunam žmogui nebesuvokiamoje praeityje – vadinamaisiais tarybiniais metais, kai kiekviena svajonė galėjo baigtis susidūrimu su milicija. Kaip sako filmo “Džiazas” herojus Andrius, “lauksim dvylikos brolių, “voronokais” lakstančių”.

Taigi - kokia buvo dabartinės viduriniosios kartos jaunystė? R.Banionio filmuose, kurtuose 1988 – 1992 m., vaidina tuo metu visiškai jauni ir nežinomi, vėliau plačiai išgarsėję aktoriai: Ingeborga Dapkūnaitė, Saulius Balandis, Arūnas Sakalauskas, Rolandas Kazlas, Kęstutis Jakštas, Dainius Kazlauskas.