TINKLAI 2006 jau prasidėjo

2006 metų rugsėjo 4 – 30 dienomis Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose vyks aštuntasis Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis Tinklai. Festivalio renginiai vyks:

Rugsėjo 4 – 6 d. VILNIUJE, Mokytojų namų kieme; Rugsėjo 8 – 14 d. KLAIPĖDOJE, buvusio tabako fabriko teritorijoje; Rugsėjo 15 – 22 d. VILNIUJE, „Skalvijos“ kino centre; Rugsėjo 23 – 26 d. VILNIUJE, Vilniaus „Lėlės“ teatre; Rugsėjo 27 – 30 d. ŠIAULIUOSE, Aušros muziejaus Ch. Frenkelio viloje. Festivalis gimė kaip kultūros akcija, kuria siekta pajūryje ir Vilniuje sukurti reguliariai vyksiantį renginį, galintį suburti įvairių polinkių publiką ir padovanoti jai nestandartinę kino šventę. Per septynerius festivalio gyvavimo metus buvo pademonstruota virš 800 filmų, daugiau nei 70 000 žiūrovų turėjo galimybę susipažinti ir pabendrauti su filmų režisieriais, prodiuseriais, kino kritikais iš 20 šalių. 2003 metais festivalis įstojo į Europos atvirų kino seansų asociaciją (European Open Air Screenings Association), 2005-aisiais tapo Europos kino festivalių koordinacijos (European Coordination of Film Festivals) nariu. Festivalio geografija išsiplėtė nuo Klaipėdos ir Ventės Rago iki Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Palangos ir Trakų. Tinklai 2006 tęsia „Europa trumpai“ („Europe in Shorts“ – EIS) retrospektyvą. Festivalis atidaromas naujausia programa EIS 12 – „Moteris ir humoras“ („A Women Touch of Humor“). Europoje moterys režisuoja mažiau nei vieną iš penkių į kino teatrus išleidžiamų filmų. Siekdami pristatyti moterų kūrybos aspektus, Europos koordinacijos filmų festivaliai sudarė šią humoro, kartais net ir įžūlumo kupiną programą. Žvelgiant iš tarpkultūrinio aspekto, humoras turi daugybę veidų, tad jaučiame, jog tai ir yra vienas įdomiausių šios „Europa trumpai“ programos elementų: pažiūrėti, kaip Europos režisierės pateikia, išgyvena ir išreiškia kino kalba jų kultūroms būdingą humorą. Festivalio uždarymui pasirinkta EIS 11 programa – „Vaizdų mišrinimas“ („Hybridization Of Images“). Nemaža dalis taip vadinamo avangardinio kino visuomet domėjosi ir dirbo su reiškiniu, kurį ši programa vadina „vaizdų mišrinimu“, tačiau pasitelkdama skirtingo tipo technologijas. Šiandien pagrindinį skirtumą lemia vis lengviau prieinamos priemonės skaitmeninių vaizdų gamybai bei vis platesnis šių priemonių naudojimas. Toks demokratiškas naujų technologijų pasiekiamumas leidžia sukurti vis daugiau asmeninių eksperimentinių filmų, sukurtų pagal pačių autorių norus ir grafikus, neužsikraunant sunkios produkcijos mechanizmų naštos. „Europa trumpai 11“ programa ir nori pademonstruoti šią filmų evoliuciją. Šiais metais išskirtiniuose seansuose pamatysime tris žymaus kinematografininko Pip Chodorov‘o pristatomas programas, kurios apjungiamos į temą: „Eksperimentinis kinas gyvas, sveikas ir gyvena Paryžiuje“. Prancūzijos eksperimentinis kinas išgyveno tris didžius laikotarpius: pačią pradžią 1920-aisiais, su dadaistais ir siurrealistais, Diulak, Kokto ir Manu Rėjumi, kai prancūzų avangardinis kinas įgijo savo vardą; 1960-aisiais bei 1970-aisiais, kai daugelis menininkų ėmėsi kino, kaip naujos raiškos priemonės; ir dabar, per pastaruosius dešimt metų daugybė jaunųjų entuziastų atrado turtingą šio kino istoriją ir nutarė tapti filmų kūrėjais bei steigti produkcijos, distribucijos ir rodymo kooperatyvus. Pirmoji programa – „Šiuolaikiniai prancūzų eksperimentiniai filmai“ – pristato būtent šį laikotarpį bei jo darbus iš distribucijos kooperatyvų „Light Cone“ ir „Collectif Jeune Cinéma“ bei produkcijos kooperatyvų „L’Abominable and Etna“. Antroji programa – „Klasikinis prancūzų eksperimentinis kinas“ – trijų 19601970 m. kino kūrėjų kūrybos studija. 1960–1970-ieji buvo labai produktyvūs Prancūzijos eksperimentinio kino istorijai. Trys šiai programai atrinkti menininkai padėjo nustatyti tam tikras kryptis to meto kino kūrėjams. Kristijanas Boltanskis yra konceptualus menininkas, kuriam kinas yra tik viena iš gausių kūrybos medijų. Morisas Lemetras – vienas iš Letristų judėjimo įkūrėjų ir produktyviausias tos grupės kūrėjas. Patrikas Bokanovskis į kiną atėjo iš fotografijos bei tapybos, tačiau kiekvieną savo filmą kurdamas ilgus metus, jis sukūrė naujas animacijos ir montažo technikas.

Festivalio svečias Pip Chodorov – „Re:Voir / Kino galerijos“ Paryžiuje įkūrėjas ir kuratorius, kuri yra pirmoji meno galerija, skirta vien nepriklausomam kinui. Ji susijusi su taip pat Chodorovo įkurtu „Re:Voir Video Editions“, skirtu platinti šiuos filmus vaizdo kasečių formatu. Trečiojoje programoje surinkti tų kino kūrėjų darbai, kuriuos jis ir platina. Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos bei Suomijos filmų programose surinkti žinomiausių Europos festivalių prizininkai: Kanų, Upsalos, Hamburgo, Bruklino, Rio De Žaneiro, Briuselio, Drezdeno ir kitų festivalių-favoritų laureatai. Baskų krašto, Estijos, Švedijos, Latvijos programos sudarytos bendradarbiaujant su festivalio partneriais – Baskų Filmoteka, Estijos kino fondu, Švedijos kino institutu, Latvijos nacionaliniu kino centru – ir atspindi šių šalių pastarųjų metų kūrybą. Šiuose seansuose išvysime baskų režisierius Nacho Vigalondo, laimėjusio daugiau nei 60 apdovanojimų naujausią filmą, 2005 metų Gestures of Reconcilation pirmos vietos laimėtoją Estijoje, Alcalá de Henares, Aspeno, Gojos festivalių laimėtojus bei 2006 metų Kanų, Berlyno, Clermont-Ferrand bei kitų festivalių dalyvius. Šių metų naujovė – Prancūzijos, Italijos, Turkijos bei Lenkijos festivalių specialiosios programos Tinklams 2006.

Paryžiaus festivalis Nakties ženklai – Signes de nuit – pristatys pasaulio avangardinio kino tendencijas. Šio renginio tikslas – atskleisti „kitokį“ požiūrį į žmogiškąsias egzistencijos problemas, pasitelkiant originalias vaizdo išraiškas, kritišką žvilgsnį bei žiūrovą stebinančius kinematografinius „iššūkius“. Atsižvelgiant į originalią festivalio koncepciją, šie seansai bus rodomi naktimis, o Vilniuje ir dalyvaujant festivalio įkūrėjui. Sienos (Italija) tarptautinis kino festivalis supažindins su itališkų filmų įvairove. Keliaujantis Turkijos kino festivalis – Festival on Wheels – atskleis turkų kinematografines tradicijas bei naujoves. Filmai „Toz“, „Mutlak Dogru“, „Marlis“ yra laimėję Antalijos, Izmiro, Ankaros kino festivalių prizus. Torūnės kino festivalio (TOFFI) programoje išvysime Lenkijos netradicinių trumpametražinių filmų: Krokuvos kino festivalio 2005 metų festivalio prizininką, Slamdance kino festivalio 2003 metų geriausią trumpametražį filmą, „Didžiojo prizo“ laimėtoją Krokuvos mėgėjų filmų festivalyje. Iš viso bus pademonstruota 150 įsimintinų trumpametražių kino filmų, „Skalvijos“ kino Centre Vilniuje vyks susitikimai su festivalio svečiais: Pip Chodorov, Dieter Wieczorek, Romak Tondel, Lili Pilt ir kitais. Žiūrovai balsuos už labiausiai patikusius filmus, trys „geriausieji“ festivalio pabaigoje bus apdovanoti Tinklų 2006 prizais. Linkiu gerų įspūdžių! Festivalio direktorius ARTURAS JEVDOKIMOVAS

Lietuvos kinematografininkų sąjungos informacija www.kinosajunga.lt