Balandžio 28 d. Lietuvos kino teatruose startuos naujausias trilogijos „V – tai vendeta“ (V For Vendetta). Filmas, kurio scenarijų parašė garsieji broliai Andy ir Larry Wachowski, yra sukurtas remiantis kultiniais Alano Moore komiksais, o pagrindinius vaidmenis jame atliko Natalie Portman, Hugo Weavingas, Stephenas Rea ir Johnas Hurtas.
Natalie Portman, vaidmeniui šiame filme paaukojusi savo ilgus gražius plaukus, kalba apie iššūkius, su kuriais teko susidurti filmuojantis futuristinėje juostoje „V – tai vendeta“.
Kaip jauteisi, kai sužinojai, kad šiam vaidmeniui reikės nusiskusti plaukus?
Man buvo labai smagu kuriam laikui atsikratyti savo tuštybės ir vaikščioti visai plika galva. Aišku, kai skuto garbanas, gyvenau savo herojės gyvenimą, o jai tai buvo traumuojanti patirtis. Ji negalėjo pasirinkti, buvo verčiama tai padaryti, o tai yra žiauru.
Kaip filmavote tą sceną, kai tau skuta plaukus?
Tvyrojo labai didelė įtampa, nes turėjome tik vieną galimybę. Jokių pakartojimų, jokių dublių. Tiek kino aktoriai, tiek filmavimo grupės šiais laikais yra ganėtinai išlepę – jei sugadinsi kadrą, visada galėsi perfilmuoti. O skutimo scenai tai negaliojo. Taigi, buvo filmuojama keliomis kameromis, prieš tai daug kartų buvo repetuojama. Prieš tai jie nuskuto savanorio galvą, kad būtų tikri, jog skustuvas neužsikirs. Aš pati stengiausi labai susikaupti ir suvaidinti geriausiai, kaip galiu.
Koks jausmas vaidinti, kai tavo partneris nuolat dėvi kaukę?
Hugo Weavingas yra toks puikus aktorius, kad net negalėdamas naudotis savo veidu kaip išraiškos priemone, jis tik balso ir kūno pagalba vaidino nepaprastai ekspresyviai. Kita vertus, šiame filme mano herojė visą laiką klausia savęs „Kas slepiasi po kauke? Kaip jis atrodo? Koks jis?“. Toks pojūtis kyla natūraliai ir filmavimo metu, kai priešais save matau kaukę.
Kokie tavo herojės Evės santykiai su V? Kaip jie keičiasi?
Manau, pats įdomiausias dalykas yra tai, kad tie santykiai visada keičiasi. Lygiai taip, kaip būna realiame gyvenime. Skirtinguose kontekstuose mes vaidiname skirtingus vaidmenis savo santykiuose. Kartais mes esame globėjais, kartais – kankintojais. Yra labai skirtingų momentų, kai jie įsimylėję: tada jie vaidina dukterį/tėvą, arba priešus, arba mokinę/mokytoją. Jie išgyvena visas šias fazes ir galiausiai tampa viskuo tuo pačiu metu.
Filme destruktyvūs V veiksmai vyriausybės vertinami kaip terorizmas. Pačiam V tai atrodo kova už laisvę.
Šiame filme užduodama nepaprastai daug klausimų. Herojus nėra klasikinis filmų herojus, veikiau jis yra klasikinis Graikų herojus, persmelktas tragiško pykčio ir ryžto atkeršyti. Filme yra daug momentų, kai jis iš tiesų blogas, ir žiūrovas su juo negali identifikuotis. Arba Evės transformacija į polinkiai į žiaurumą. Kompleksiški personažai leidžia pajusti, kas verčia žmogų naudoti žiaurumą ir prievartą siekiant išreikšti savo politines pažiūras. Mano asmeninė patirtis atsiranda iš to, kad gimiau Izraelyje ir visą gyvenimą buvau diskusijų apie terorizmą ir prievartą terpėje. Man tai nėra nauja sąvoka, kaip galbūt daugeliui Vakarų demokratijos žmonių. Manau, kad viskas priklauso nuo to, kaip mes mąstome apie smurtą, kaip jį kategorizuojame, kaip atskiriame smurtaujančia valstybę nuo smurtaujančio žmogaus, kaip apibūdiname terorizmą ir kitus panašius dalykus. Jei lygintum komiksus ir filmo scenarijų, ar galėtum išskirti, kokius patobulinimus įvedė broliai Wachowkiai?
Nesu tikra, ar Wachowskiai patobulino komiksus, bet galiu užtikrinti, kad scenarijus nenutolo nuo komiksų, išlaikomas pasakojimo vientisumas, kai kurie dialogai tiesiog perkelti nieko nekeičiant. Manau, kad pats įspūdingiausias dalykas, kuris pavyko Wachowskiams perkeliant komiksus į kino ekraną, buvo tai, kad jiems pavyko atrasti vieną istoriją. Komiksą sudaro net trys dalys ir rutuliojasi keletas skirtingų istorijų, kas komiksą daro nuostabiu, bet kine nelabai tinka. Siekiant perpasakoti visas istorijas reiktų sukurti dienos trukmės filmą, arba galvoti apie trilogiją, tačiau mums nei vienas, nei kitas variantas netiko. Wachowskiams tikrai pavyko atsirinkti svarbiausius istorijos siūlus ir sukurti įspūdingą adaptaciją, nenutolusią nuo pradinės medžiagos.
Tai labai britiški komiksai. Ar scenarijus tai išsaugojo?
Taip, filmas išėjo labai britiškas. Tačiau stiprioji jo pusė yra ta, kad jis kalba Amerikai, jos dabartinei politinei situacijai, jau nekalbant apie nestabilias politines situacijas kitose pasaulio šalyse. Mano nuomone, filmui svarbu, kad jis vyksta tam tikru metu tam tikroje vietoje, ir su filmo dailininkų, režisieriaus, ir aktorių pagalba ta vieta tampa labai britiška. Tačiau mums svarbu buvo sukurti pojūtį, kad tai yra universali istorija, nepriklausanti nei nuo laiko, nei nuo vietos, galinti rutuliotis ne tik Anglijoje.
Ekranizacijoms labai dažnai atsitinka taip, kad knygų autoriai lieka nepatenkinti pagal jų knygas sukurtais filmais. Tačiau šiuo atveju atsitiko dar kitaip – komikso autorius apskritai prieštarauja, kad būtų sukurtas filmas. Jei jis galėtų sustabdyti filmavimus, tikrai taip padarytų. Kaip dėl to jaučiatės?
Nežinau. Tiesą sakant, apie tai nedaug žinau. Galiu pasakyti tik tiek, kad visa kūrybinė filmo grupė yra didžiuliai komikso fanai ir siekia, kad filmas kuo mažiau nukryptų nuo originalaus kūrinio. Tikiuosi, tai bent kiek pamalonins Alaną Moore‘ą. Mes žavimės jo kūriniu ir džiaugiamės galėdami su juo dirbti.
Labai laukiame filmo ir dėkui už pokalbį.
Natalie Portman fantastiniame veiksmo trileryje „V – tai vendeta“ nuo balandžio 28 d. Išankstiniai seansai balandžio 27 d. Vilniaus Kino centruose „Coca-Cola Plaza“ (18 val.) ir „Forum Cinemas Akropolis“ (20.20 val.). "Garsų pasaulio įrašai" informacija
7.6
60%
72
