Timothy Treadwellas ir Hugues de Montalembertas. Du žymūs ir visame pasaulyje žinomi žmonės, kuriems negailestingas likimas pateikė skaudžias ir brangiai kainavusias pamokas. Nuotykių ieškotojas ir gamtininkas amerikietis T. Treadwellas paskutinius 13 gyvenimo metų paskyrė lokių grizlių stebėjimui, bet 2003-ųjų spalį tragiškai žuvo vieno iš savo numylėtinių nasruose. Prancūzų kilmės dailininkas H. de Montalembertas 1978-ųjų gegužę buvo drastiškai užpultas dviejų jaunų vagišių savo bute Niujorke ir visam gyvenimui prarado regėjimą, bet tai nesutrukdė jam kurti filmus, piešti paveikslus ir rašyti knygas. Abu šie meniškos sielos vyrai yra dviejų Vilniaus tarptautinio kino festivalio filmų "Žmogus-grizlis" (Grizzly Man) ir "Juoda saulė" (Black Sun) pagrindiniai herojai.
Garsusis vokiečių režisierius ir "Kino pavasario" publikos numylėtinis "Fitzcarraldo", "Voicechas", "Nosferatu", "Mano geriausias draugas", "Mažasis Dyteris nori skraidyti") dokumentinę juostą "Žmogus - grizlis" pirmą kartą pristatė 2005-ųjų "Sundance" nepriklausomo kino festivalyje, kuriame iškovotu specialiuoju prizu pradėjo rinkti gausią apdovanojimų kolekciją. Šiuo metu joje yra Toronto, San Francisko, Niujorko, Los Andželo, Čikagos kino kritikų asociacijų premijos ir Amerikos režisierių gildijos įsteigtas prestižinis apdovanojimas. Savo filme 63-ejų metų režisierius panaudoja ne tik specialiai parengtą medžiagą, bet paties T. Treadwello per daugelį metų sukauptus nufilmuotus kadrus, bet neišdrįso įtraukti paskutinio garsinio įrašo, kuriame yra užfiksuotas lemtingas užpuolimo momentas.
"Jei bent akimirkai parodysiu silpnumą, tai iš karto būsiu miręs. Jie manęs nepasigailės, jie nuraus man galvą, jie mane sudraskys į skutelius. Todėl aš stengiuosi būti atkaklus ir ištvermingas", - kalbėjo T. Treadwellas, kuris po vos mirtimi nepasibaigusio narkotikų perdozavimo nusprendė radikaliai pakeisti gyvenimo būdą. Jis išvyko į Aliaską, apsigyveno laukinėje gamtoje ir pradėjo stebėti pavojinguosius grizlius, kuriuos laikė geriausiais savo draugais, o tiksliau - tiesiog žmonėmis su lokių kostiumais. Ekscentriškas gamtininkas T. Treadwellas taip artimai susidraugavo su grizliais, kad ryžosi rūpintis jų apsaugojimu, nebijojo su jais artimai bendrauti, prisipažinti jiems meilę, parašė apie juos knygą, įkūrė ne pelno organizaciją, dažnai kalbėjo apie galimą mirtį ir dalyvavo populiariuose pokalbių šou, kad supažindintų JAV visuomenę su laukinių gyvūnų patiriamomis problemomis. Vyriškis buvo neįtikėtinai drąsus ir užsispyręs, bet turėjo sumokėti ypač didelę kainą, nes kartu žuvo jo mylimoji moteris Amie Huguerand, kuri, beje, labai bijojo lokių.
"Žmogus-grizlis" - tai neįprastas, įdomus, jaudinantis, sukrečiantis, bauginantis ir unikalus kūrinys, kuriame stengiamasi surasti ribą tarp žmogaus ir gamtos. Kai kurie žinomi JAV kino kritikai netgi išdrįso įvardinti jį vienu iš geriausių visų laikų dokumentinių filmų. 60 nuošimčių kūrinio faktiniu autoriumi yra pagrindinis veikėjas T. Treadwellas (jis paliko per 100 valandų nufilmuotos medžiagos), kurio dėka didžiajame ekrane pamatysime dviejų vyriškos giminės grizlių grumtynes dėl vienos patelės ir daugelį kitų gyvenimo ypatumų pagal laukinės gamtos taisykles.
Kitaip nei W. Herzogo filme, jaunosios kartos britų dokumentalisto Gary Tarno juostos "Juoda saulė" pagrindinis personažas nepasirodo nė vienoje scenoje. Tik trumpame epizode šmėkšteli jo rankos, bet už kadro beveik be pertraukų skamba Hugueso de Montalemberto balsas. Savo ruožtu režisierius mėgina žiūrovams parodyti vaizdus, kuriuos galbūt mato regėjimą praradęs žmogus. G. Tarnas savotiškai simuliuoja savo herojaus vidinį pasaulį ir požiūrį į aplinką. Prancūzų kilmės menininko teigimu, tik pačias pirmąsias dienas jam teko praleisti paralyžiuojančioje tamsoje, o po to smegenys pradėjo dirbti įprastu režimu ir atkūrinėti įvairius vaizdus, kurie dažniausiai buvo stipriai erotiški.
1978-ųjų vėlyvo pavasario vakarą H. de Montalembertas sugrįžo į savo butą Niujorke ir tapo pinigų ieškojusių dviejų jaunų vagišių auka. Per susirėmimą vienas iš nusikaltėlių papurškė dažų tirštiklio tiesiai į menininko akis. Skausmas buvo toks nežmoniškas ir nepakeliamas, kad vyro riksmas išgąsdino užpuolikus. H. de Montalembertas iš karto puolė plauti pažeistas akis vandeniu ir pajuto, kad jo regėjimas sparčiai blėsta. Kitą rytą žymusis dailininkas atsibudo, kaip jis pats sako, "visiškai naujoje realybėje, gulėdamas lovoje su nauja situacija rankose". Pasibaigus sudėtingam reabilitacijos procesui, H. de Montalembertas galutinai atgavo savo nepriklausomybę, vienut vienas apkeliavo daugelį Europos bei Azijos šalių, savarankiškai parašė pirmąją knygą.
Britų režisieriaus, kompozitoriaus ir operatoriaus G. Tarno unikalus kino kūrinys ilgam išlieka atmintyje ir kardinaliai pakeičia požiūrį į daugelį gyvenimiškų dalykų. Filmas yra turtingas stulbinamų vizualinių sprendimų, neįtikėtinai gražių vaizdų, jausmingos melancholiškos muzikos ir filosofinių citatų. Toronto, Londono, Roterdamo ir daugelyje kitų tarptautinių festivalių jau parodyta "Juoda saulė" - tai provokuojamas, filosofiškas, poetiškas, įkvepiantis ir tikroviškas filmas apie praradimą, suvokimą, atmintį ir begalinį tikėjimą, kad viskas bus gerai. "Kiekvieną rytą labai svarbu atsibusti su puikia nuotaika ir neišsenkančia viltimi, nes priešingu atveju depresija užpuls akimirksniu ir itin greitai sužlugdys tave", - yra įsitikinęs H. de Montalembertas.
"Žmogus-grizlis" ir "Juoda saulė" - tai specialūs filmai tiems žiūrovams, kurie trokšta pažinti, mėgsta klausytis, moka įsidėmėti, nebijo reikšti emocijas ir nori pamatyti visiškai kitokį gyvenimą.
„Kino pavasario“ informacija
7.6
60%
72
