Mieli cinema.lt skaitytojai
Gyvenime ieškodami aštrių, netikėtų pojūčių, egzotiškų potyrių ar gurmaniškų delikatesų nuolatos leidžiamės į keliones – kas į Kretą, kas į lietuvišką kaimą, o kas į kino teatrą, kuriame nuolatos sukasi vaizdai, bandantys bent trumpam patenkinti tą žmogišką malonumų ieškotojų alkį. Įdomu, kad kartais į viską pasižiūrima kiek kitu kampu, ir juostose išvystame nebe egzotiškas vietoves ir žmones, o save pačius – aistringus keliautojus ir tyrinėtojus visų pasaulio teikiamų malonumų, kurie tikrovėje nėra paprastai gaunami. Bet dėl jų juk verta kovoti. Žinant, kad dėl skonio nesiginčijama, ir kiekvienas ieško vis kitokių “delikatesų”, panašios įvairovės ar net konkurencijos galime tikėtis ir kino pasaulyje, kuriame galėtume atrasti ne vieną metaforišką juostų panašumą su mitybos įpročiais: kol vieni ieško delikatesų, reikalaujančių užgrūdinto skonio, kartais net drąsos eksperimentuojant ir ragaujant, kiti renkasi tradicinius pasaulio virtuvių patiekalus, kartais nustebdami, kodėl itališka pica vis dėlto nėra itališka. Su tokia kulinarine įžanga norėtųsi persikelti jau į kino pasaulį ir, kartą jau pradėjus, toliau panagrinėti jo “virtuvės” naujienas.
Štai rugpjūčio vidury debiutavęs “Andrejų Rubliovą” – biografiją apie asmenį be biografijos, o gal biografiją apie pačią Rusiją, pagaliau paskutinius režisieriaus darbus. Unikali proga per savaitę susipažinti su vieno žymiausių pasaulio režisierių kūryba nėra tokia dažna, todėl snausti neverta, ypač tiems, kurie to dar nepadarė. A. Tarkovskis, bandęs remtis dar Aristotelio išvestais reginio ir dramos konstravimo principais vis dėlto laužė ir kūrybines, ir politines taisykles, ir nors sovietinis režimas gana griežtai cenzūravo A. Tarkovskio darbus, matyt niekam tuo metu nėra pavykę gauti tiek nuolaidų, kas tik įrodo kūrybos galią.
Smaguriauti geriausiai neskubant, nes tada geriausiai įsimenamas skonis. Geros ir skanios kino savaitės.
www.cinema.lt informacija
86%
7.6
72
